6 pavyzdžiai parodantys, kad vaikus auklėjate netinkamai

  1. Namų darbų ruošimas

475506_v2

Paklauskite bet kurio mokytojo: jei klasėje yra du tokio pat sumanumo vaikai, bet vienas jų yra imlesnis ir žingeidesnis  mokslams , o kitas – pasyvus, tai, ko gero, susiję su tuo, kas vyksta jų namuose. Ar tai tiesa? Geras vaikas turi ir mamą, ir tėtį, ir kiekvieną vakarą parodo jiems padarytus namų darbus, o vaiko, kuris pats veržiasi kuo daugiau įgyti žinių, tėvai rėkia: „ Ei, ar gali tyliau daryti tuos savo namų darbus, mažas šunsnuki?  Per tave negaliu net normaliai atsipalaiduoti ir parūkyti…“

Turbūt tai vienas tų retų atvejų, kai rūkymas naudingas.

2014 m. atlikti tyrimai parodė, kad  pagalba  vaikams ruošiant  jų namų darbus neturi jokio teigiamo poveikio. Tokių mokinių standartinių  testų  rezultatai nebūna aukštesni ir su amžiumi tik blogėja, tai reiškia, kad paaugliai, kuriems padedame ruošti namų darbus gali gauti vis blogesnius pažymius ir testų įvertinimus

Žinoma, puiku turėti tėvus, kurie verčia vaikus daryti namų darbus ir užtikrina saugią bei stabilią aplinką mokymuisi. Bet geriausia, ką galite padaryti – nesikiškite. Tai skamba ne tik kaip įspėjimas tėvams, kad neruoštumėte už vaikus namų darbus, tai – fakto konstatavimas.  Vaikai  namų darbus turi padaryti patys, o jūs galite tik padėti.

[artad]

Tegul kūryba liejasi laisvai
Tegul kūryba liejasi laisvai.

Kaip tai įmanoma, atsižvelgiant į tai, jog panašiai elgiasi mokytojai? Na, visų pirma, tėvai nėra mokytojai, nors taip ir atrodytų. Tyrimo autoriai mano, kad svarbus veiksnys yra tai, kad daugelis tėvų nė nenutuokia apie ką eina kalba ir vaikams pateikia neteisingus atsakymus ir sprendimo būdus. Kuo vaikai vyresni – tuo uždaviniai sunkesni, o tėčio atsakymai – klaidingi.

Žinoma, mes neturime omeny, kad statistiniai tėvai yra kvailesni už vidurinės mokyklos mokinį. Tai  teigia mokslas. Galų gale vieno tyrimo metu pastebėta, kad 30 procentų tėvų nepakanka kompetencijos ir pasitikėjimo savo jėgomis, kai tenka išspręsti matematikos namų darbus. Tas nerimas gali persiduoti ir vaikui. Norite tikėkite, norite ne, bet tas pats atsiliepia ir siekiant sportinių aukštumų. Vaikai pasirodo daug blogiau, kai iš tribūnų girdi padrąsinančius tėvų šūksnius. Na žinote, komandos trenerį jie juk jau turi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *