„ -Teišskirs mus šitas žodis , paukšti,- sušukau pašokęs.- Tu šėtone! Grįžk į audrą ir į naktį juodą, plunksnos nepalik ant tako ir palik mane vienatvėj mano…tarė Varnas: -Niekados!“
Ne veltui poemoje „ Varnas“ rašytojas mini būtent varną, o ne kitą paukštį, nuo senų laikų varnas ar kranklys buvo paukštis buvo minimas kaip blogų žinių ar mirties pranašas. Ką dar mes žinome apie šį svarbaus žvilgsnio juodaplunksnį sparnuotį?
1. Varnos (juodaplunksniai krankliai) – vieni iš sumaniausių gyvūnų
Varnos dažnai stebina tyrinėtojus ar jį stebinčius žmones savo sumanumu ir gebėjimais rasti sprendimą įmanomose ir, rodos, gyvūnui neįveikiamose situacijose. Varnas, išskyrus papūgas, laikomas vienu iš protingiausių paukščių, o savo išradingumu kartais lenkia net protingiausiais laikomus žinduolius: šimpanzes ir delfinus. Atliekant bandymą su pakabintu ant virvelės maistu, varnas su užduotimi susidorojo iškart ir tai tetruko vos 30 s. Laisvėje , gindami lizdą nuo jo link kopiančių žmonių, krankliai mėto į žmones akmenis, nuo eketės nuvilioję žvejus, pavagia žuvį ir, pasak vieno, paukščio elgesį stebėjusio liudininko, snapu geba atsukti butelio dangtelį.
2. Varnos sugeba pamėgdžioti žmonių kalbą
Nelaisvėje laikomi krankliai žmonių kalbos pramoksta greičiau ir lengviau nei dauguma papūgų. Taip pat sėkmingai jie pamėgdžioja ir kitus aplinkoje girdimus garsus: kitų paukščių čiulbėjimą, katės miauksėjimą bei automobilio variklio ar vandens nuleidimo tualete garsus.
Radęs dvėselieną, varnas gali imituoti kitų plėšrūnų, lapių ar vilkų garsus, kad jiems sudorojus maitą, galėtų pasmaguriauti puotos likučiais.
3. Varna – blogio įsikūnijimas
Varnas (kranklys , juodvarnis) – Europos liaudies simbolikoje laikomas nelaimės simboliu. Buvo manoma, jog juodvarnio pasirodymas reiškia, nelaimę, blogas žinias ar net mirtį. Prancūzijoje buvo tikima, kad krankliai -lakiojančios nedorų kunigų, o varnos – ištvirkusių vienuolių sielos; vokiečiai manė, kad į kranklį įsikūnija prakeiktos sielos ar net pats šėtonas; Švedijoje tikėta, kad varnai –tinkamai krikščioniškai nepalaidotų žmonių dvasios, o Danijoje manyta, kad šie paukščiai apsėsti ir, pažvelgus į juos, galima pačiam pavirsti paukščiu.
4. Mitai ir prietarai
Kitų kultūrų mituose ir padavimuose varnai vaizduoti, kaip dievų pasiuntiniai: vikingų dievas Odinas turėjo prisijaukinęs du varnus-Huginą (Mintis) ir Muminą (Atmintis), dieną juodvarniai lakiodavo po pasaulį, o naktį papasakodavo, ką regėję.
Kinai tikėjo, jog krankliai atneša blogus orus, o išgirsti juodvarnio kranktelėjimą reiškė, jog netoliese vaikštinėja miško dievai. Indėnu gentys garbino kranklį kaip dievybę ir savo sakmėse apibūdina paukštį kaip gudrų, pasaulio sutvėrime dalyvavusį apgaviką.
Apie šiuos paukščius nemaža prietarų, štai keletas jų:
- Jei žiemos rytą varnos tupi ant aukščiausio kamino ar televizijos antenos viršūnės-ateina šalčiai.
- Jei ant namo stogo susirenka daug varnų-namuose greit bus vestuvės.
- Per vieną kartą pamatytų varnų skaičius gali padėti nuspėti ateitį, pavyzdžiui, kaip anglų skaičiuotėje: vienas – nelaimė, du – sėkmė, trys – gyvenimas be ligų, keturi- turtai, penki – amžinos ligos, šeši – mirtis…
5. Mėgsta žaisti
Krankliai – išmoningi ir žaismingi paukščiai – jie čiuožia apsnigtais namų stogais ar ridenasi nuo snieguoto kalvos šlaito. Mėgsta žaisti su savo gentainiais ar kitais gyvūnais: vilkais , ūdromis, šunimis. Krankliai netgi prasimano žaislų – retas atvejis gyvūnijos pasaulyje, žaidžia su akmenukais, pagaliukais ar golfo kamuoliukais.
6. Jausmai
Nepaisant jų gan atšiauraus charakterio, pastebėta, kad varnams nesvetimas empatijos jausmas. Atrodo, kad jie gailisi kovoje žuvusio savo pulko paukščio. Taip pat, panašu, geba puoselėti šiltus jausmus ir „prisimena“ bei atpažįsta savo draugus net po trejų metų.
Visi, auginę ar trumpam priglaudę kranklį mini draugyste su juo tik geru žodžiu. Net ir vėl į laisvę paleistas paukštis atskrisdavo aplankyti jį globojusio žmogaus.
Aštuonmetei mergaitei, Gabi Mann, kuri nuo keturių metukų kasdien šėrė apsilankančias varnas, nuolatinės viešnios atsidėkojo įvairove blizgių, spalvotų dovanėlių. Kartą viena varna parskraidono mergaitės mamos pamestą fotoaparato objektyvo dangtelį.
7. Varnos ir skruzdėles
Radusios skruzdėlyną varnos ir kiti varniniai paukščiai, kuosos, krankliai, kovai, tupia ant jo, traiško vabzdžius ir trina jais savo plunksnas. Mokslininkai mano, kad galbūt skruzdžių išskiriama rūgštis veikia kaip dezinfektantas naikindama paukščių plunksnose gyvenančius parazitus ir grybelį.
8. Varnai ir gestų kalba
Pasirodo šie paukščiai, kaip ir mes, žmonės, „ susikalba“ gestais. Austrijos mokslininkų studijos, įrodė, kad krankliai sugeba gestais atkreipti kito paukščio dėmesį, o taip kaip mes rodome į ką nors pirštu, taip ir varnai – parodo snapu. Toks reiškinys gyvūnų pasaulyje anksčiau nebuvo pastebėtas.
9. Prisitaikymas gyventi įvairiomis sąlygomis
Evoliucijos metu šie paukščiai prisitaikė gyventi įvairiausiomis sąlygomis. Jų apgyvendintos teritorijos tęsiasi nuo dykumų ir kalnų iki pačių atšiauriausių Arkties vandenyno salų.
Krankliai maistui – neišrankūs visaėdžiai, minta tiek augaliniu, tiek gyvūniniu maistu, lesa netgi dvėselieną ar sugedusį maistą. Jų skrandis – tikra puvimo bakterijas naikinanti laboratorija.
Gamtoje varnai turi nedaug priešų ir gyvena 17, o nelaisvėje – 40 metų.
10. Gaujos
Varnai gyvena poromis apibrėžtoje teritorijoje. Praaugę varniukai palieka gimtąjį lizdą ir susitelkia į būrius, taip sakant, į paauglių gaujas. Toks pulkas skraido kartu tol , kol galutinai subręsta ir randa porą. Įdomu tai, kad jaunų paukščių išmatose rasta daugiau streso hormonų nei suaugusiųjų, taigi, ne tik žmogui nelengva būti paaugliu.
